tižlus

tižlùs, -ì adj. (4) 1. DūnŽ žr. tižus 1: Kad pašolis pasileidžia, tižlùs kelias J. Susalusių rugių yr tižlì duona Lk. 2. žr. tižus 3: Tai tižlì motriška, t. y. ištižusi, lebeda J. Kad gaidys, toks tižlùs, parnešė piningų, tai vištelė dar daugiau parneš (ps.) Pkl.